11. Mano gyvenimą sekina skausmas,o mano metus – dejonės;nuo kančios man stinga jėgų.
12. Esu pajuoka visiems savo priešams,pasibjaurėjimą keliu net kaimynamsir baimę – savo pažįstamiems;nuo manęs bėga, kas tik kelyje mane pamato.
13. Esu visų užmirštas, lyg būčiau miręs,tapau lyg sudaužytas indas.
14. Girdžiu daugelį kuždomis kalbant –siaubas visur! –kai jie rengia man pinklesir kėsinasi atimti gyvastį.
15. Bet aš pasitikiu tavimi, VIEŠPATIE,ir sakau: „Tu mano Dievas“.
16. Tavo rankose mano likimas;gelbėk mane nuo priešų, nuo tų,kurie mane persekioja.
17. Pažvelk į savo tarną gerumu,gelbėk mane savo ištikimąja meile.
18. Tenebūna man gėdos, VIEŠPATIE,nes tavęs šaukiuosi.Tebūna sugėdinti nedorėliai,težengia priblokšti į Šeolą.
19. Tebūna nutildytos melagingos lūpos,apie teisius žmones įžūliai kalbančiossu puikybe ir panieka.
20. Koks nuostabus tavo gerumas,sukauptas tiems,kurie tavęs pagarbiai bijo,ir teikiamas tiems,kurie ieško tavo užuovėjosvisiems žmonėms matant!
21. Savo Artumo užuovėjoje paslepi juosnuo žmonių kėslų,apsaugai savo pastogėjenuo priekabių liežuvių.
22. Tebūna pašlovintas VIEŠPATS,nes jis buvo man nuostabiai ištikimasįtvirtintame mieste.