1. Dovydo.Tebūna šlovinamas VIEŠPATS, mano Uola!Jis lavina mano rankas kovaiir mano pirštus mūšiui.
2. Jis – mano užuovėja ir mano pilis,mano tvirtovė ir mano Gelbėtojas,mano skydas, kuriuo pasitikiu.Jis paveda man valdyti tautas.
3. VIEŠPATIE, kas tas žmogus, kad tu juo rūpiniesi,tas mirtingasis, kad kreipi į jį dėmesį?
4. Žmogus – tarsi vėjo dvelktelėjimas,jo dienos – tarsi dingstantis šešėlis.