26. Jie kilo aukštyn ligi dangaus, nėrė žemyn į gelmes,ir širdis jiems stiro iš baimės.
27. Tarsi girti jie svirduliavo ir svyravo,suglumę nebežinodami ką daryti.
28. Tada būdami varge jie šaukėsi VIEŠPATIES,ir jis ištraukė juos iš bėdų,
29. šėlstančią audrą nuramino,ir jūros bangos buvo nutildytos.
30. Jie džiaugėsi nurimusia jūra,ir jis nuvedė juos į jų prekybos uostą.
31. Tedėkoja jie VIEŠPAČIUI už jo ištikimąją meilę,už nuostabius darbus žmonijai.
32. Teaukština jį tautos sueigoje,tešlovina seniūnų taryboje.
33. Jis pavertė upes dykuma,vandens šaltinius – išdžiūvusia žeme,
34. vešlų kraštą – druskingais pelkynaisdėl jo gyventojų nedorumo.