29. Tau veidą paslėpus, jie sunerimsta,o alsavimą iš jų atėmus, mirštair sugrįžta į dulkes.
30. Tau atsiuntus savo Dvasią, jie atgyja,ir tu atnaujini žemės veidą.
31. Tebūna amžina VIEŠPATIES garbė,tesidžiaugia VIEŠPATS savo kūriniais!
32. Jis pažvelgia į žemę, ir ji dreba;jis paliečia kalnus, ir jie smilksta.
33. Giedosiu VIEŠPAČIUI, kolei gyvensiu,per visą gyvenimą šlovinsiu giesme savo Dievą.