18. Aukštieji kalnai skirti laukinėms ožkoms,uolos – slėptuvės olų barsukams.
19. Tu padarei mėnulį mėnesiams žymėti,o saulė žino, kada jai nusileisti.
20. Tu siunti tamsą, ir ateina naktis;tuomet sujunda visi miško gyvūnai.
21. Liūtukai riaumoja grobio,ieškodamiesi maisto iš Dievo.
22. Saulei užtekėjus, jie pasitraukiamiegoti savo guoliuose,
23. o žmogus eina prie darboir triūsia iki vakaro.
24. VIEŠPATIE, kokie įvairūs tavo kūriniai!Kaip išmintingai juos visus sukūrei!Tavo kūrinių pilna žemė.
25. Štai jūra, tokia bekraštė ir plati.Ten knibžda nesuskaičiuojamimaži ir dideli gyvūnai.
26. Ten plaukioja laivaiir žaidžia Leviatanas, kurį tu sukūrei.
27. Visi jie laukia iš tavęs,kad duotum jiems peno, kada reikia.
28. Kai duodi, jie surenka,kai ištiesi ranką, jie sotūs gėrybių.
29. Tau veidą paslėpus, jie sunerimsta,o alsavimą iš jų atėmus, mirštair sugrįžta į dulkes.
30. Tau atsiuntus savo Dvasią, jie atgyja,ir tu atnaujini žemės veidą.
31. Tebūna amžina VIEŠPATIES garbė,tesidžiaugia VIEŠPATS savo kūriniais!