17. VIEŠPATS atstatys Sionąir apsireikš savo garbėje.
18. Jis atsigręš į skurdžių maldavimąir nepaniekins jų maldos.
19. Tebūna tai užrašyta ateinančiai kartai,kad atkurtoji tauta garbintų VIEŠPATĮ:
20. „Jis pažvelgė iš savo šventovės aukštybių, VIEŠPATS pažiūrėjo iš dangaus į žemę,
21. kad išgirdęs belaisvių dejavimąišlaisvintų pasmerktuosius mirti“, –
22. idant VIEŠPATIES vardas būtų apsakomas Sioneir jo šlovės giesmė – Jeruzalėje,
23. kai tautos susirinks drauge su karalystėmistarnauti VIEŠPAČIUI.
24. Jis išsekino mano jėgas kelyje,jis sutrumpino mano dienas.
25. „Mano Dieve, – sakiau, –nepaimk manęs iš čia įpusėjus dienoms.Tavo metai trunka per visas kartas“.
26. Kadaise tu padėjai žemės pamatus,ir dangūs tavo sukurti.