13. Bet tu, VIEŠPATIE, amžinai viešpatauji,ir visos kartos mini tavo vardą.
14. Tu pakilsi ir būsi gailestingas Sionui,nes jau laikas jo pasigailėti,skirtasis metas jau atėjo.
15. Malonūs jo akmenys tavo tarnams,o jo dulkės kelia jiems užuojautą.
16. Tautos pagarbiai bijo VIEŠPATIES vardo,visi žemės karaliai – tavo garbės.
17. VIEŠPATS atstatys Sionąir apsireikš savo garbėje.
18. Jis atsigręš į skurdžių maldavimąir nepaniekins jų maldos.
19. Tebūna tai užrašyta ateinančiai kartai,kad atkurtoji tauta garbintų VIEŠPATĮ:
20. „Jis pažvelgė iš savo šventovės aukštybių, VIEŠPATS pažiūrėjo iš dangaus į žemę,
21. kad išgirdęs belaisvių dejavimąišlaisvintų pasmerktuosius mirti“, –
22. idant VIEŠPATIES vardas būtų apsakomas Sioneir jo šlovės giesmė – Jeruzalėje,
23. kai tautos susirinks drauge su karalystėmistarnauti VIEŠPAČIUI.
24. Jis išsekino mano jėgas kelyje,jis sutrumpino mano dienas.
25. „Mano Dieve, – sakiau, –nepaimk manęs iš čia įpusėjus dienoms.Tavo metai trunka per visas kartas“.
26. Kadaise tu padėjai žemės pamatus,ir dangūs tavo sukurti.
27. Jie praeis, o tu pasiliksi;jie susidėvės kaip drabužis.Kaip apdarą juos keiti, ir jie pasikeičia,