4. Taigi Jokūbas išsikvietė Rachelę ir Lėją į laukus, kur buvo jo kaimenė,
5. ir pasakė joms: „Matau, kad jūsų tėvas nebesielgia su manimi taip palankiai, kaip anksčiau. Bet mano tėvo Dievas buvo su manimi.
6. Jūs gerai žinote, kad tarnavau jūsų tėvui visomis savo išgalėmis;
7. nors jūsų tėvas dešimt kartų mane apgavo ir pakeitė man algą, Dievas neleido jam manęs nuskriausti.
8. Jei jis sakė: ‘Taškuotieji bus tavo alga’, tai visa kaimenė vedė taškuotus, o jei sakė: ‘Dryžuotieji bus tavo alga’, tai visa kaimenė vedė dryžuotus.
9. Tad Dievas atėmė kaimenes iš jūsų tėvo ir atidavė jas man.
10. Kartą kaimenių kergimo metu sapne staiga pakėliau akis ir pamačiau, kad ožiai kaimenėje, kai poravosi, buvo dryžuoti, taškuoti ir margi.
11. Tuomet Dievo angelas sapne man tarė: ‘Jokūbai’, – o aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’