31. „Pirmiau parduok man savo pirmagimystę“, – atsakė Jokūbas.
32. Ezavas tarė: „Esu prie mirties, kam man ta pirmagimystė?“
33. Bet Jokūbas užsispyrė: „Pirmiau turi man prisiekti“. Tada jis prisiekė ir pardavė savo pirmagimystę Jokūbui.
34. Tuomet Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių sriubos. Jis pavalgė, atsigėrė, pakilo ir nuėjo sau. Tiek Ezavui terūpėjo jo pirmagimystė.