9. Teparduoda jis man Machpelos olą, kuri jam priklauso. Ji yra jo lauko pakraštyje. Teparduoda man ją už visą kainą kapavietei tarp jūsų“.
10. O Efronas sėdėjo tarp hetitų. Efronas Hetitas atsakė Abraomui, girdint visiems hetitams – visiems, ėjusiems pro jo miesto vartus, – tardamas:
11. „O ne, mano viešpatie, klausykis manęs! Aš duodu tau tą lauką ir duodu tau olą, esančią jame. Aš duodu tau ją savo tautiečių akivaizdoje. Palaidok savo mirusiąją“.
12. Tuomet Abraomas nusilenkė krašto gyventojams
13. ir tarė Efronui, girdint visiems krašto gyventojams: „O, kad tu manęs paklausytum! Aš duosiu tau lauko kainą. Priimk ją iš manęs, kad galėčiau ten palaidoti savo mirusiąją“.
14. Efronas atsakė Abraomui:
15. „Mano viešpatie, paklausyk manęs! Žemės laukas vertas keturių šimtų sidabrinių šekelių – kas tai mudviem, ar ne tiesa? Eik ir laidok savo mirusiąją“.
16. Abraomas susiderėjo su Efronu dėl kainos. Tada Abraomas atsvėrė Efronui sidabrą, kurį buvo išsilygęs hetitams girdint, – keturis šimtus sidabrinių šekelių pagal įprastinius pirklių svarsčius.
17. Taip Efrono laukas Machpeloje priešais Mamrę – laukas su ola ir visais tame lauke buvusiais medžiais – perėjo
18. Abraomui kaip jo nuosavybė hetitų akivaizdoje – akivaizdoje visų, ėjusių pro miesto vartus.