21. Daugybe vilionių jį paveikia,viliojančia šneka įtikina.
22. Tučtuojau jis seka paskui ją, eina kaip veršis,vedamas skersti, šuoliuoja kaip elnias spąstų link,
23. kol strėlė neperveria jam vidurių.Jis tarsi paukštis, skubantis į kilpąir nežinantis, kad tai kainuos jam gyvastį.
24. Tad, vaikai, klausykitės manęsir dėkitės į širdį mano žodžius.
25. Neleiskite savo širdžiai sukti jos keliais,nenuklyskite į jos takus,
26. nes ji pražudė daugelį,jos aukos gausios.
27. Jos namai – kelias į Šeolą,vedantis žemyn į mirties kambarius.