22. Liežuvautojo žodžiai – tarsi skanėstai;jie pasiekia pačią vidurių gelmę.
23. Kaip glazūra, dengianti molinį indą,yra lipšnios piktaširdžio lūpos.
24. Žmogus, kupinas neapykantos, žodžiais jos neparodo,bet širdyje rengia apgaulę.
25. Kai jo kalba pataikaujanti, nepasitikėk juo,nes jo širdyje glūdi septynios baisenybės;