22. nes nelaimė iš jų ateina ūmai,ir kas gali žinoti, ar ta pražūtis iš vieno ar iš kito?
23. Štai ką dar sako išminčiai.Rodyti šališkumą teisme negera.
24. Kas sako kaltam: „Tu nekaltas“, –tą žmonės keiks, tautos juo bjaurėsis;
25. o kas pasmerkia kaltą, tas bus gerbiamas,ant jo nužengs palaiminimas ir gerovė.
26. Sąžiningas atsakymas –lyg bučinys į lūpas.
27. Atlik savo darbus lauke,paruošk kaip reikiant dirvą,paskui statykis namus.
28. Neliudyk prieš savo artimą be rimto reikaloir neapgauk jo savo lūpomis.
29. Nesakyk: „Jam darysiu, ką jis man darė.Atmokėsiu tam žmogui už jo darbus!“
30. Praėjau pro tinginio lauką,pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo kvailas.
31. Žiūriu, jis visas apaugęs erškėčiais,žemė pilna dilgėlių,ir akmeninė tvora išgriauta.
32. Stebėjau ir dėjausi į širdį;žvalgiausi ir mokiausi.
33. „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti,truputį rankas sudėjus pailsėti“ –
34. ir skurdas užklups tave kaip plėšikas,o nepriteklius – kaip ginkluotas karys.