20. Suktos širdies žmogui nesiseka,o melagingai kalbantis įpuola į bėdą.
21. Kas pagimdo kvailį, tas turi vargo;avigalvio tėvui nėra džiaugsmo.
22. Linksma širdis – geras vaistas,o niūri dvasia džiovina kaulus.
23. Nedoras žmogus traukia kyšį iš sterblės,norėdamas iškreipti teisingumo taką.
24. Protingas žmogus žiūri į išmintį,o kvailio akys žvalgosi po žemės pakraščius.
25. Kvailas vaikas – apmaudas tėvuiir širdgėla jo gimdytojai.
26. Uždėti baudą nekaltam žmogui tikrai neteisingakaip ir nuplakti kilmingą žmogų už jo dorumą.
27. Kas taupios kalbos, tas tikrai išmintingas,o sveiko proto žmogus būna santūrus.
28. Net kvailys laikomas išmintingu, kai tyli,ir protingu, kai laiku užčiaupia lūpas.