1. Geriau sausa pluta su ramybenegu vaidingi namai, kupini vaišių.
2. Sumanus tarnas valdys nemokšą sūnųir dalysis paveldu kaip vienas jo brolių.
3. Lydykla – sidabrui, krosnis – auksui,o širdį išbando VIEŠPATS.
4. Nedorėlis klauso nedorų lūpų,o melagis – pikto liežuvio.
5. Kas tyčiojasi iš vargšo, tas įžeidžia jo Kūrėją;kas juokiasi iš nelaimės, tas neišvengs bausmės.
6. Senelių vainikas – vaikaičiai,o vaikų pasididžiavimas – jų tėvai.
7. Kilnūs žodžiai netinka kvailajam,juo labiau – melas kilmingajam!
8. Duodančiam kyšis atrodo kaip kerai:kur tik jis pasisuka, ten jam sekasi.
9. Kas atleidžia nuoskaudą, tas puoselėja draugystę,o kas vis primena ginčą, tas atstumia draugą.
10. Protingą žmogų papeikimo žodis paveikia labiaunegu kvailį – šimtas smūgių.
11. Vien maištauti linkęs piktas žmogus;jam bus atsiųstas negailestingas pasiuntinys.
12. Geriau susitikti jauniklių netekusią meškąnegu susidurti su įsisiautėjusiu kvailiu.
13. Kas už gera atsilygina piktu,tas nelaimės iš savo namų niekada neišvarys.
14. Kivirčo pradžia – kaip užtvankos atidarymas;todėl ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus.
15. Kas pateisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį,abu lygiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI.
16. Kokia nauda iš pinigų išminčiai pirkti kvailo žmogaus rankoje,jei jis neturi proto?