13. Rasime visokių brangių daiktų,prisikrausime savo namus grobio.
14. Susiek savo likimą su mumis,ir visi turėsime vieną bendrą piniginę!“ –
15. mano vaike, nesileisk į kelią su jais,nekelk kojos į jų takus,
16. nes jų kojos bėga į pikta,skuba kraują pralieti.
17. Juk veltui tinklas tiesiamas,kai paukštis tai mato.
18. Tačiau jie rengia kruvinas pasalas sau,spendžia spąstus savo gyvasčiai!
19. Toks likimas visų, pasigviešusių neteisingos naudos;ji atima gyvastį žmogaus, kuris jos įgyja.
20. Išmintis garsiai šaukia gatvėje,kelia balsą aikštėse.
21. Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia,prie vartų ir mieste kalba:
22. „Kiek ilgai, neišmanėliai, mėgsite nemokšiškumą?Kiek ilgai šaipūnai mėgausis šaipydamiesi,o kvailieji nekęs išmanymo?
23. Būkite atidūs mano įspėjimui!Štai išliesiu jums savo dvasiąir atskleisiu jums savo žodžius.
24. Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau,nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką,
25. kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą,nepaisėte jokio mano įspėjimo,
26. aš savo ruožtu juoksiuosi, kai ištiks jus nelaimė,tyčiosiuosi, kai užklups jus baimė.