9. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių. Jis atleido juos
10. ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.
11. Čia priėjo fariziejų ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo ženklo iš dangaus.
12. Atsidusęs iš širdies gilumos, jis tarė: „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“
13. Ir palikęs juos jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.
14. Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį.
15. O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.
16. Jie pradėjo kalbėtis neturį duonos.
17. Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Ar vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos?
18. Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate,
19. jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams?! O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“ Jie atsakė: „Dvylika“. –
20. „O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų krepšių likučių?“ Jie atsakė: „Septynis“.