6. Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, padėkojo, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai.
7. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.
8. Jie valgė ir pasisotino, ir nulikusių gabaliukų surinko septynis krepšius.
9. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių. Jis atleido juos
10. ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.
11. Čia priėjo fariziejų ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo ženklo iš dangaus.
12. Atsidusęs iš širdies gilumos, jis tarė: „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“
13. Ir palikęs juos jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.
14. Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį.
15. O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.
16. Jie pradėjo kalbėtis neturį duonos.
17. Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Ar vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos?
18. Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate,
19. jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams?! O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“ Jie atsakė: „Dvylika“. –
20. „O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų krepšių likučių?“ Jie atsakė: „Septynis“.
21. Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“
22. Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų vieną neregį ir prašo jį palytėti.