1. Viena negyva musė gali sugadinti visą kvapųjį aliejų! Maža kvailystė nusveria išmintį ir pagarbą.
2. Išmintingo žmogaus širdis veda jį į dešinę, kvailojo – į kairę.
3. Kvailasis ir kelyje būdamas stokoja nuovokos, nes skelbia visiems be išimties, kad jis kvailas.
4. Jei kiltų ant tavęs valdovo pyktis, nepasitrauk iš savo vietos, nes pykčiui aprimus atleidžiamos didelės kaltės.
5. Mačiau po saule kitą blogį tarsi klaidą, kylančią iš paties valdovo:
6. kvailybė iškelta į daugelį aukštų vietų, o turtingieji turi sėdėti ant žemų krėslų.
7. Mačiau raitų vergų ir pėsčiomis einančių didžiūnų, tarsi jie būtų vergai.
8. Kas kasa duobę, tas įpuls į ją;kas ardo akmeninę tvorą, tą įgels gyvatė.
9. Kas skaldo akmenis, tą jie sužeis;kas kerta medžius, tam jie sukels pavojų.
10. Jei kirvis būtų atšipęs ir žmogus prieš tai jo nepagaląstų,reikėtų įtempti jėgas. Sėkmingiau – pasinaudoti išmintimi.