8. Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę
9. taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“.
10. Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“
11. Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.
12. Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją.
13. Jis paliko Nazarą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys.
14. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai:
15. Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano – pagonių Galilėja!
16. Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė.
17. Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“
18. Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai.
19. Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.
20. Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.
21. Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė.
22. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.