4. ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir nužudyti.
5. Bet jie sakė: „Tik ne per šventes, kad liaudyje nekiltų sąmyšio“.
6. Kai Jėzus viešėjo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose,
7. atėjo moteris, alebastriniu brangaus kvapiojo aliejaus indu nešina ir jam sėdinčiam prie stalo išpylė ant galvos.
8. Tai pamatę, mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: „Kam toks eikvojimas?
9. Juk buvo galima aliejų brangiai parduoti ir išdalyti pinigus vargšams“.
10. Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Kam skaudinate moterį?! Ji man padarė gerą darbą!
11. Vargšų jūs visuomet turite šalia savęs, o mane – ne visuomet.
12. Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms.
13. Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, ir jos atminimui bus pasakojama, ką yra padariusi“.
14. Tuomet vienas iš Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus
15. ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jį išduosiu jums?“ Tie pasiūlė trisdešimt sidabrinių.
16. Ir nuo to meto jis ieškojo progos išduoti Jėzų.
17. Pirmąją Neraugintosios duonos dieną mokiniai atėjo pas Jėzų ir paklausė: „Sakyk, kur paruošti tau Velykų vakarienę?“
18. Jis atsakė: „Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: ‘Mokytojas sako: Mano metas jau atėjo. Pas tave valgysiu Velykų vakarienę su savo mokiniais’“.
19. Mokiniai padarė, kaip buvo Jėzaus įsakyta, ir paruošė Velykų stalą.
20. Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika mokinių susirinko prie stalo.