1. Kartą prie Jėzaus prisiartino Rašto aiškintojų ir fariziejų iš Jeruzalės ir paklausė:
2. „Kodėl tavo mokiniai laužo prosenių paprotį? Jie prieš valgį nesimazgoja rankų“.
3. Jis atsakė: „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savojo papročio?!
4. Juk Dievas yra įsakęs: Gerbk savo tėvą ir motiną! – ir: Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta!
5. O jūs sakote: ‘Kas pasakė tėvui ar motinai: ‹Tebūnie dovana šventyklai, kuo turėčiau tave sušelpti›, –
6. tas gali nepagerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs niekais verčiate Dievo paliepimą dėl savojo papročio.
7. Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:
8. Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs.
9. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų“.
10. Paskui, sušaukęs minią, jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite!
11. Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“.
12. Tuomet priėję mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“
13. Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.
14. Palikite juos; jie – akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“.