46. Atradęs vieną brangų perlą jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.
47. Dangaus karalystė dar panaši į ežeran metamą tinklą, užgriebiantį įvairiausių žuvų.
48. Kai prisipildo, jis išvelkamas į krantą, susėdama ir gerosios surenkamos į indus, o netikusios išmetamos.
49. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų
50. ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.
51. Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip“.
52. Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“.
53. Baigęs sakyti tuos palyginimus, Jėzus iškeliavo iš tenai.
54. Jis parėjo į savo tėviškę ir ėmė mokyti žmones sinagogoje, o jie stebėjosi ir klausinėjo: „Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklinga galybė?
55. Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai?
56. Ir jo seserys – argi jos ne visos gyvena pas mus? Iš kur jam visa tai?“ Ir jie ėmė piktintis juo.
57. O Jėzus jiems atsakė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose“.