41. Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius
42. ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.
43. Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis, teklauso!
44. Dangaus karalystė panaši į dirvoje paslėptą lobį. Atradęs jį žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.
45. Dangaus karalystė dar panaši į pirklį, ieškantį gražių perlų.
46. Atradęs vieną brangų perlą jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.
47. Dangaus karalystė dar panaši į ežeran metamą tinklą, užgriebiantį įvairiausių žuvų.
48. Kai prisipildo, jis išvelkamas į krantą, susėdama ir gerosios surenkamos į indus, o netikusios išmetamos.
49. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų
50. ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.
51. Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip“.
52. Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“.