11. Juk nuo saulės patekėjimo ligi nusileidimomano vardas didis tautose.Visur smilkalai ir švarios atnašosaukojamos mano vardui,nes mano vardas didis tautoms, –sako Galybių VIEŠPATS. –
12. Bet jūs suteršiate jį,sakydami: ‘Viešpaties stalas suterštas,todėl ir maistas ant jo gali būti niekam tikęs’.
13. Jūs net sakote, sukdami nosį nuo manęs:‘Oi, koks vargas!’ –sako Galybių VIEŠPATS. –Atnešate, kas pavogta ar raiša, ar liguista,ir atnešate tai kaip auką!Nejau aš priimsiu ją iš jūsų rankų? –sako VIEŠPATS. –
14. Tebūna prakeiktas melagis,kuris turi kaimenėje gerą gyvulį ir pažada jį,bet aukoja Viešpačiui, kas niekam tikę,nes aš didis Karalius, –sako Galybių VIEŠPATS, –ir mano vardas įkvepia pagarbą tautoms.