30. Įsitaisęs su jais prie stalo, paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė jiems.
31. Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių.
32. O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“
33. Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais,
34. kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“.
35. O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
36. Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“
37. Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią.
38. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės?