12. Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu
13. ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“
14. Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko.
15. Vienas jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą.
16. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.
17. Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?
18. Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“
19. Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“.
20. Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo karalystė ateina nepastebimai.
21. Ir niekas nepasakys: ‘Štai ji čia arba ten!’ Juk Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“.
22. Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.
23. Jums sakys: ‘Štai jis čia! Štai ten!’ – neikite ir nebėkite paskui juos!
24. Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.
25. Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam.
26. Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.