7. jūs papasakosite jiems: ‘Jordano vandenys sustojo priešais VIEŠPATIES Sandoros Skrynią. Jai pereinant Jordaną, sustojo Jordano vandenys’. Taigi šie akmenys bus amžinas paminklas izraelitams“.
8. Izraelitai padarė taip, kaip Jozuė įsakė. Paėmę dvylika akmenų iš Jordano vagos pagal izraelitų giminių skaičių, kaip VIEŠPATS buvo Jozuei paliepęs, jie nešėsi juos ligi nakvynės vietos ir ten sukrovė.
9. Jozuė įsakė sudėti ir kitus dvylika akmenų Jordano vagos viduryje – toje vietoje, kur buvo stovėjusios Sandoros Skrynią nešusių kunigų kojos. Tenai jie tebėra iki šios dienos.
10. Kunigai, nešusieji Skrynią, išstovėjo Jordano vagoje, kol buvo įvykdyta visa, ką VIEŠPATS buvo įsakęs Jozuei perduoti žmonėms ir Mozė buvo įsakęs Jozuei. Žmonės skubiai perėjo upę.
11. Kai visi žmonės buvo perėję, VIEŠPATIES Skrynia ir kunigai užėmė savo vietą žmonių priekyje.
12. Rubeno ir Gado giminių žmonės ir pusė Manaso giminės žmonių perėjo upę ginkluoti pirma izraelitų, kaip Mozė buvo jiems liepęs.
13. Apie keturiasdešimt tūkstančių kovai apsiginklavusių karių perėjo upę priešais VIEŠPATĮ į Jericho lygumas.
14. Tą dieną VIEŠPATS išaukštino Jozuę viso Izraelio akyse. Jie gerbė jį per visą jo gyvenimą, kaip buvo gerbę Mozę.
15. VIEŠPATS tarė Jozuei:
16. „Įsakyk kunigams, nešantiems Sandoros Skrynią, išbristi iš Jordano“.
17. Jozuė įsakė kunigams: „Išbriskite iš Jordano“.
18. Kunigams, nešusiems VIEŠPATIES Sandoros Skrynią, išbridus iš Jordano vagos ir jų kojoms pasiekus sausumą, Jordano vandenys sugrįžo į savo vietą, tekėdami kaip anksčiau visa vaga.
19. Žmonės išbrido iš Jordano pirmo mėnesio dešimtą dieną ir apsistojo prie Gilgalo, rytiniame Jericho pakraštyje.
20. Anuos dvylika akmenų, paimtų iš Jordano, Jozuė sukrovė Gilgale.
21. Jis kalbėjo izraelitams: „Kai jūsų vaikai ateityje tėvų klaus: ‘Ką reiškia šie akmenys?’ –
22. paaiškinsite savo vaikams: ‘Izraelitai čia perėjo Jordaną sausuma!’