4. ir kreipėsi į jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant.
5. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“
6. Jie tai sakė, spęsdami jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus pasilenkęs ėmė pirštu rašyti ant žemės.
7. Jiems nesiliaujant kamantinėti, jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“.
8. Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.
9. Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant vyresniaisiais. Pagaliau liko vienas Jėzus ir ten stovinti moteris.
10. Atsitiesęs Jėzus paklausė: „Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“
11. Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. Jėzus jai tarė: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk“.
12. Jėzus vėl prabilo:„Aš – pasaulio šviesa.Kas seka manimi,nebevaikščios tamsybėse,bet turės gyvenimo šviesą“.