5. „Kodėl to tepalo neparduota už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduota vargšams?!“
6. Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas.
7. O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai.
8. Vargšų jūs visada turite šalia savęs, o mane ne visuomet turėsite“.
9. Daug žydų sužinojo jį tenai esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį jis prikėlė iš numirusių.
10. Aukštieji kunigai dabar nusprendė nužudyti ir Lozorių,
11. nes daugybė žydų per jį atsitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.
12. Rytojaus dieną gausiai susirinkusi į šventes minia sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę.
13. Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami:„Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu, – Izraelio Karaliui!“
14. Jėzus, gavęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta:
15. Nebijok, Siono kalno dukterie: štai atvyksta tavo karalius, jis joja ant asilaičio!
16. Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie jį parašyta ir jie buvo jam tai padarę.
17. Taigi dabar liudijo apie jį minia, buvusi su juo, kai jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė iš numirusių.
18. Žmonės todėl ir išėjo jo pasitikti, kad buvo girdėję jį padarius tą ženklą.
19. O fariziejai kalbėjo vieni kitiems: „Žiūrėkite, jūs nieko negalite padaryti. Štai visas pasaulis eina paskui jį!“
20. Tarp atėjusių per šventes Dievo pagarbinti buvo ir graikų.
21. Jie kreipėsi į Pilypą, kilusį iš Galilėjos miesto Betsaidos, prašydami: „Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų!“
22. Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui, paskui jie abu – Andriejus ir Pilypas – atėję pranešė Jėzui.
23. O Jėzus jiems tarė:„Atėjo valanda,kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus.