9. Net jeigu Dievui patiktų mane sutrinti,duoti laisvę savo rankai ir mane nušluoti,
10. tai būtų man paguoda!Džiaugčiausi net veriančiu skausmu,nes neatmečiau Šventojo žodžių.
11. Kokios gi mano jėgos, kad galėčiau tai pakelti?Kiek ilgai man gali užtekti kantrybės?
12. Nejau mano jėgos – akmens stiprumo,o mano trapi prigimtis – žalvario?
13. Iš tikrųjų pats sau padėti negaliu,man atimtos visos išgalės.
14. Bėdoje kaip ši man reikia ištikimų bičiulių,ar būčiau atmetęs Visagalio baimę, ar ne.
15. Bet mano bičiuliai nuvilia mane kaip srautai,išdžiūstantys per sausrą.
16. Tirpstančio sniego ir ledų jie būna prigrūsti,
17. bet kaitrai užėjus pranyksta,kai karšta, pasitraukia iš savo vietos.
18. Karavanai suka iš kelio jų ieškodami,klajoja ir pražūva dykumoje.
19. Karavanai iš Temos jų ieško,vilkstinės iš Šebos jų viliasi.