18. Karavanai suka iš kelio jų ieškodami,klajoja ir pražūva dykumoje.
19. Karavanai iš Temos jų ieško,vilkstinės iš Šebos jų viliasi.
20. Bet jie nusivilia, tuščiai tikėjęsi,pasiekia tas vietas ir apstulbsta.
21. Tad tokie dabar man esate:matote mano negandas, bet išsigandote.
22. Argi prašiau: ‘Duokite man dovaną’?Arba: ‘Duokite iš savo turtų kyšį už mane’?
23. Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų’?Arba: ‘Išpirkite mane iš engėjų nagų’?
24. Mokykite mane, ir aš tylėsiu,parodykite, kur mano suklysta.
25. Kokie įtaigūs tiesūs žodžiai!Bet ką reiškia jūsų įrodinėjimai?
26. Argi jūs neprasimanote žodžių įrodinėjimamsir bevilčio žmogaus žodžių nelaikote tauškalais?
27. Jūs net kauliukus mestumėte dėl našlaičioir parduotumėte savo bičiulį.
28. Bet malonėkite pažvelgti į mane:į akis jums nemeluosiu.
29. Prašyčiau pasvarstyti, kad nebūtų neteisybės;apsvarstykite, aš vis dar teisus!
30. Argi mano liežuvis suktas?Ar aš neatskiriu nelaimės, kai ją patiriu?