1. Tada Jobas atsakydamas tarė:
2. „Ak, kad mano širdgėla būtų pasverta,ir visos mano negandos padėtos ant svarstyklių!
3. Juk jos nusvertų jūros smiltis.Todėl mano žodžiai buvo aštrūs.
4. Juk Visagalio strėlės susmigusios į mane,ir mano dvasia čiulpia jų nuodus,Dievo siaubas gaubia mane.
5. Argi bliauna laukinis asilas, turėdamas žolės?Argi baubia jautis, turėdamas pašaro?
6. Argi kas valgo prėską beskonį maistą?Argi turi skonį piktžolių sunka?
7. Toks maistas man koktus;jis tarsi maistas ligonio.
8. O, kad mano prašymas būtų patenkintasir Dievas suteiktų, ko trokštu!
9. Net jeigu Dievui patiktų mane sutrinti,duoti laisvę savo rankai ir mane nušluoti,
10. tai būtų man paguoda!Džiaugčiausi net veriančiu skausmu,nes neatmečiau Šventojo žodžių.
11. Kokios gi mano jėgos, kad galėčiau tai pakelti?Kiek ilgai man gali užtekti kantrybės?