16. Jo širdis tvirtai nulieta kaip akmuo,kieta kaip apatinė girnapusė.
17. Kai jis stoja piestu, net galiūnai drebair nustėrę iš siaubo traukiasi.
18. Kas jį pultų, nenugalėtų kalaviju;nenugalėtų nei ietimi, nei sviediniu, nei iešmu.
19. Geležį jis laiko šiaudais,varį – sudūlėjusiu medžiu.
20. Strėlė neprivers jo bėgti;svaidyklės akmenys jam tarsi šiaudai.
21. Vėzdai jam panašūs į šiaudus;jis juokiasi iš iečių zvimbimo.
22. Jo pilvas aštriai kiautėtas;jis šliaužia purvu tarsi kūlimo šlajos.
23. Jis priverčia gelmę kunkuliuoti tarsi katilą,sumaišo jūrą it smilkyklę.
24. Paskui save jis palieka blizgantį taką;būtų galima manyti, kad gelmė žila.