Jobo 41:11-26 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

11. Iš jo nasrų šoka liepsnos,veržiasi kibirkščių srovės.

12. Iš jo šnervių kyla dūmai,tarsi verdant puodui ant žabų ugnies.

13. Jo alsavimas uždega anglis,iš jo nasrų veržiasi liepsnos.

14. Jo sprande slypi jėga;baimė apima visus jį sutinkančius.

15. Jo raumenų sluoksniai glausti,tvirtai nulieti ir nepajudinami.

16. Jo širdis tvirtai nulieta kaip akmuo,kieta kaip apatinė girnapusė.

17. Kai jis stoja piestu, net galiūnai drebair nustėrę iš siaubo traukiasi.

18. Kas jį pultų, nenugalėtų kalaviju;nenugalėtų nei ietimi, nei sviediniu, nei iešmu.

19. Geležį jis laiko šiaudais,varį – sudūlėjusiu medžiu.

20. Strėlė neprivers jo bėgti;svaidyklės akmenys jam tarsi šiaudai.

21. Vėzdai jam panašūs į šiaudus;jis juokiasi iš iečių zvimbimo.

22. Jo pilvas aštriai kiautėtas;jis šliaužia purvu tarsi kūlimo šlajos.

23. Jis priverčia gelmę kunkuliuoti tarsi katilą,sumaišo jūrą it smilkyklę.

24. Paskui save jis palieka blizgantį taką;būtų galima manyti, kad gelmė žila.

25. Žemėje lygaus jam nėra;tai kūrinys be baimės.

26. Jis mato visa, kas didinga;jis visų išdidžiųjų gyvūnų karalius“.

Jobo 41