17. Juk Dievas padarė jį kvailąir nedavė jam supratimo.
18. Tačiau kai išskleidęs sparnus jis leidžiasi bėgti,padaro gėdą žirgui ir raiteliui.
19. Argi tu teiki žirgui stiprybę,ar tu apdengei sprandą jam karčiais?
20. Argi tu šokdini jį kaip žiogąir gąsdini žmones jo piktu prunkštimu?
21. Kanopa noriai jis kasa slėnio žemę,visa savo stiprybe verždamasis į mūšį.
22. Iš baimės jis tyčiojasi, jis nebūgštauja,nešoka į šalį nuo kalavijo.
23. Ant jo barška strėlinė,blizga iešmas ir ietis.
24. Virpėdamas iš nekantrumo, jis šuoliuoja;išgirdęs rago gausmą, nustovėti negali.
25. Kiekvienąkart ragui gaudžiant jis prunkščia: ‘Aha!’Iš tolo jis girdi mūšį,vadų įsakymus ir karių šauksmus.