21. Jo kūnas taip sunyksta, kad sunku į jį žiūrėti,o kaulai, kadaise nematomi, dabar kyšo.
22. Prie kapo duobės jis priartėja,jo gyvastis – prie mirusiųjų buveinės.
23. Jeigu tuomet prie jo prieitų angelas,vienas tarpininkas iš tūkstančių,norėdamas parodyti žmogui jo pareigą,
24. atjaustų jį ir sakytų:‘Neleisk jam žengti į kapą,radau jam išpirką.
25. Teatjaunėja jo kūnas,tegrįžta jis į savo jaunystės dienas!’ –
26. žmogus melstųsi Dievui, ir jis išklausytų,leistų eiti į jo Artumą su džiaugsmu,nes Dievas grąžintų mirtingajam jo teisumą.
27. Tas žmogus skelbtų kitiems sakydamas:‘Nusidėjau, nusižengiau,bet Dievas nebaudė manęs kaip buvau nusipelnęs.
28. Jis išgelbėjo mano gyvastį nuo kapo,ir aš matau gyvenimo šviesą’.
29. Iš tikrųjų Dievas daro visa taižmogui ne vieną kartą,
30. norėdamas pargrąžinti nuo kapo,kad jis pamatytų gyvenimo šviesą.
31. Dėmėkis tai, Jobai, klausykis manęs!Tylėk, o aš kalbėsiu.
32. Jei turi ką atsakyti, sakyk;kalbėk, nes man malonu būtų tave pateisinti.