10. Bet jis randa dingsčių prieš mane,laiko mane savo priešu;
11. mano kojas jis deda į šiekštą,stebi visus mano takus’.
12. Čia tu neteisus, aš tau sakau,nes Dievas didesnis už žmogų.
13. Kam gi bylinėjiesi su juo,kad jis neatsako tau žodis į žodį?
14. Juk Dievas kalba daug kartų,nors žmonės to ir nesupranta,
15. sapne, nakties regėjime,žmonėms giliai įmigus ir gulint lovose.
16. Tada jis atveria žmonėms ausisir, juos įspėdamas, sukelia baimę,
17. kad užkirstų kelią žmogui pikta daryti,kad apsaugotų jį nuo puikybės,
18. kad išgelbėtų jo gyvastį nuo kapo,o gyvybę – nuo kalavijo.
19. Žmogų pamoko ir skausmai lovoje,ir nesiliaujanti kaulų gėla.
20. Sergančiam žmogui koktu pasižiūrėti į maistą,net skanėstų jis negali pakęsti.
21. Jo kūnas taip sunyksta, kad sunku į jį žiūrėti,o kaulai, kadaise nematomi, dabar kyšo.
22. Prie kapo duobės jis priartėja,jo gyvastis – prie mirusiųjų buveinės.
23. Jeigu tuomet prie jo prieitų angelas,vienas tarpininkas iš tūkstančių,norėdamas parodyti žmogui jo pareigą,
24. atjaustų jį ir sakytų:‘Neleisk jam žengti į kapą,radau jam išpirką.
25. Teatjaunėja jo kūnas,tegrįžta jis į savo jaunystės dienas!’ –
26. žmogus melstųsi Dievui, ir jis išklausytų,leistų eiti į jo Artumą su džiaugsmu,nes Dievas grąžintų mirtingajam jo teisumą.