12. nes gelbėjau vargdienį, kuris šaukėsi pagalbos,ir našlaitį, neturintį kas jam padėtų.
13. Mirdami žmonės mane laimino,aš džiuginau našlės širdį.
14. Teisumu vilkėjau, ir jis mane gaubė,teisingumas buvo mano apsiaustas ir turbanas.
15. Tapau aklojo akimisir luošojo kojomis.
16. Beturčiui buvau tėvas,nepažįstamo žmogaus teises gyniau teisme.
17. Nedoram žmogui iltis nudaužiau,priverčiau jį grobį iš nasrų paleisti.
18. Tada sakydavau: ‘Mirsiu savo lizde,savo dienas padauginsiu kaip smėlį.
19. Mano šaknys siekia vandenį,ant mano šakų krinta rasa visą naktį.
20. Mano jėgos atnaujintos,mano rankose – nuolat naujas lankas’.
21. Žmonės klausydavosi manęs ir laukdavo,tylėdami priimdavo, kai jiems patardavau.