13. Yra žmonių, kurie maištauja prieš šviesą,nežino nieko apie jos keliusir eiti jos takais atsisako.
14. Kai visur tamsu, žmogžudys keliasiužmušti vargšo ir beturčio;naktį jis eina vogti.
15. Ir svetimautojo akys laukia sutemos:‘Niekas manęs nematys’, – murma jis,gobtuvu slėpdamas veidą.
16. Tamsoje vagys įsilaužia į namus,bet dieną jie nesirodo;kas yra šviesa, jie nežino.
17. Mirties tamsa jiems visiems rytas,nes jie mirties tamsos draugai.
18. Jie – ant vandens plūduriuojantis šiaudas.Prakeikta jų dalis žemėje;tenepasuka joks darbininkas jų vynuogyno link!
19. Kaip sausra ir kaitra sunaikina sniego vandenis,taip Šeolas tepraryja tuos, kurie nusidėjo!
20. Net motina juos užmiršta, bet kirmėlėms jie saldūs;užmirštas jų vardas. Nedorybė palaužta tarsi medis.
21. Jie skriaudžia bevaikę moterįir nepadeda našlei.
22. Dievas savo jėga suvaldo engėjus;jis pakyla, ir nedoras žmogus miršta.
23. Dievas gali leisti jiems saugiai gyventi,bet stebi visus jų kelius.
24. Išaukštinti trumpą valandėlę, jie vėl pranyksta;nuvysta ir supleišėja kaip dedešvos žiedas,nusvyra kaip javų varpos.
25. Argi ne taip? Kas paneigs, ką sakau,arba įrodys, kad mano žodžiai nieko verti?“