8. Nors jo šaknys žemėje pasensta,ir jo kelmas trūnija dulkėse,
9. vandens kvapo paliestasjis atžels ir išskleis šakas kaip sodinukas.
10. Bet kai žmogus miršta, jis tampa bejėgis;kai mirtingasis atsikvepia paskutinį kartą,kur jis tada?
11. Kaip vanduo išgaruoja iš ežero,kaip upė nusenka ir išdžiūsta,
12. taip žmogus atgula ir daugiau nebesikelia.Jis pabus tik kai dangaus nebebus;tik tada jis bus pažadintas iš miego.
13. O, kad paslėptum mane Šeole,apsaugotum, kol praeis tavo įniršis,nustatytum laiką ir atmintum mane!
14. Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas?Per visas savo sunkios tarnybos dienas laukčiau,kol ateis kas manęs paleisti.
15. Tu pašauktumei, o aš tau atsakyčiau,ir tu ilgėtumeisi savo rankų kūrinio.
16. Juk tada mano žingsnių nebeskaičiuotum,nebekreiptum akių į mano nuodėmę.