1. Žmogus, gimęs iš moters,gyvena trumpai, bet turi daug vargo,
2. pražysta kaip gėlė ir nuvysta,praskuba tarsi šešėlis ir nesustoja.
3. Vis dėlto į tokį įsmeigi savo akisir kvieti teistis su tavimi!
4. Kas gali padaryti švarų daiktą iš nešvaraus?Niekas negali.
5. Iš tikrųjų jo dienos suskaitytos,tu žinai jo mėnesių skaičiųir nustatei ribas, kurių peržengti jis negali.
6. Nusigręžk nuo jo, kad jis pailsėtų,kol tarsi samdinys baigs dienos darbą!
7. Juk medis turi vilties:nukirstas jis vėl ataugs,ir atžalų jam netrūks.
8. Nors jo šaknys žemėje pasensta,ir jo kelmas trūnija dulkėse,
9. vandens kvapo paliestasjis atžels ir išskleis šakas kaip sodinukas.
10. Bet kai žmogus miršta, jis tampa bejėgis;kai mirtingasis atsikvepia paskutinį kartą,kur jis tada?
11. Kaip vanduo išgaruoja iš ežero,kaip upė nusenka ir išdžiūsta,