7. Jų liežuvis – mirtina strėlė,apgaulios jų lūpos, apgauli ir kalba.Lūpomis jie kalba su artimu draugiškai,bet širdyje rengia jam pasalas!
8. Kaip už tai jų nebausti? – tai VIEŠPATIES žodis. –Kaip tokiai tautai nekeršyti?“
9. Dėl kalnų aš imu verkti ir vaitoti,dėl ganyklų tyruose pradedu raudoti,nes jie nusiaubti;niekas į juos nebekelia kojos,nebegirdėti kaimenių bliovimo.Ir padangių paukščiai, ir žvėrys pabėgo ir dingo.
10. „Jeruzalę paversiu griuvėsių krūva,šakalų landyne,Judo miestus – baisiu tyrlaukiu,kur niekas negyvena“.
11. Kuris yra toks išmintingas, kad visa tai suprastų? Tegu paaiškina tas, kuriam paties VIEŠPATIES lūpos kalbėjo:„Kodėl nuniokotas kraštas,išdegintas kaip dykuma,per kurią niekas nebekeliauja?“
12. VIEŠPATS sako: „Todėl, kad jie atmetė mano Įstatymą, kurį jiems daviau, neklausė mano balso ir nesielgė pagal jį,
13. bet verčiau elgėsi pagal savo atkaklią širdį ir sekė Baalus, kaip jų tėvai buvo juos išmokę.
14. Todėl, – taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, – štai maitinsiu dabar šią tautą kiečiais ir girdysiu nuodingu gėralu.
15. Išsklaidysiu juos tarp tautų, kurių nei jie, nei jų tėvai nežinojo, ir siųsiu jiems kalaviją, kad juos visiškai sunaikintų“.
16. Taip kalba Galybių VIEŠPATS:„Nagi! Pašaukite raudotojas, kad ateitų.Kvieskite pačias geriausias.
17. Teskuba ateiti ir pradėti raudą dėl mūsų,kad mūsų akys plūstų ašaromis,nuo blakstienų sruventų kaip vanduo.
18. Iš Siono girdėti rauda:‘Kaip baisiai mes nuniokoti!Kokia mums gėda!Palikome kraštą, nes nugriautos mūsų sodybos!’