1. Tuo metu, – tai VIEŠPATIES žodis, – Judo karalių, didžiūnų, kunigų, pranašų ir Jeruzalės gyventojų kaulai bus iškasti iš kapų
2. ir išbarstyti ant žemės prieš saulę, mėnulį, visas dangaus Galybes, kurias jie mylėjo, tarnavo ir sekė, į kurias kreipėsi ir kurias garbino, puldami kniūbsti ant žemės. Jie nebus surinkti ir palaidoti, bet gulės kaip mėšlas dirvoms tręšti.
3. Visi, kurie išliko iš tos nedoros šeimos, kad ir kur juos ištremčiau, labiau norės mirti, negu gyventi, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis.
4. Pasakyk jiems: ‘Taip kalba VIEŠPATS.Kai žmonės pargriūva, argi jie nesikelia?Kai žmonės paklysta, argi negrįžta atgal?
5. Tad kodėl ši tauta – Jeruzalė – amžinai neklusni?Kodėl jie laikosi apgaulingų stabųir atsisako sugrįžti?
6. Klausiausi atidžiai ir neišgirdaunė vieno tiesos žodžio.Niekas neapgaili savo nedorumo,nesako: ‹Ką aš padariau!›Visi puola į priekį savo neklusniuoju keliutarsi ristūnai, besiveržiantys į mūšį.
7. Net gandras padangėse žino, kada keliauti,burkuolis, kregždė ir gervė nujaučia laiką,kada sugrįžti,bet mano tauta nežino VIEŠPATIES teisingumo!
8. Kaip galite sakyti: ‹Mes išmintingi!Mes turime VIEŠPATIES Įstatymą›?Juk iš tikrųjų melaginga žinovo plunksna jie pavertė jį melu!
9. Išminčiai sugėdinti,apstulbinti, įkliuvę į spąstus.Štai jie atmetė VIEŠPATIES žodį;iš kur gi jų išmintis?
10. Todėl jų žmonas atiduosiu kitiems,o jų laukus – užkariautojams.Juk jie visi, nuo mažiausio ligi didžiausio,godžiai ieško sau naudos;nuo pranašo ligi kunigo, visi jie veidmainiai.
11. Dukters, mano tautos, žaizdas jie tik apgydo,kartodami: ‹Viskas gerai! Viskas gerai!› –nors nėra gerai.