15. Iš visų pusių rėkite kovos šūkius!Jis pasidavė,krito jo pylimai,nugriauti jo sienų mūrai!Juk tai VIEŠPATIES kerštas:keršykite jam, darykite, kaip jis jums darė!
16. Atimkite iš Babilono sėjėjąir laikantį pjautuvą pjūties metu!Bijodami niokojančio kalavijovisi grįš pas savo tautas,ir kiekvienas bėgs į savo kraštą.
17. Izraelis – išblaškyta kaimenė, vaikoma liūtų. Pirma jį rijo Asirijos karalius, galop Babilono karalius Nebukadnecaras graužė jo kaulus.
18. Todėl, – taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, – tikėk manimi! Nubausiu Babilono karalių ir jo kraštą, kaip nubaudžiau Asirijos karalių.
19. Bet Izraelį sugrąžinsiu į jo ganyklą; jis ganysis ant Karmelio ir Bašane, numalšins savo alkį Efraimo kalvose ir Gileade.
20. Tomis dienomis ir tuo metu, – tai VIEŠPATIES žodis, – bus ieškoma Izraelio kaltės, tačiau jos nebebus, ir Judo nuodėmių, tačiau jų nebeatsiras, nes atleisiu tam likučiui, kurį išgelbėjau.
21. Žygiuok į Merataimų kraštą,žygiuok į jį,pulk Pekodo gyventojus!Žudyk ir paskirk sunaikinti, – tai VIEŠPATIES žodis, –padaryk visa, ką tau įsakiau!
22. Krašte mūšio sąmyšis,baisus sunaikinimas!
23. Koks sumažintas ir sutrupintas visos žemės kūjis!Kokiu siaubo reginiu tapo Babilonas tautoms!