Jeremijo 5:5-16 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

5. Geriau pas didžiūnus eisiu, jiems kalbėsiu,nes jie žino VIEŠPATIES keliąir savo Dievo teisingumą“.Tačiau ir tie visi iki vieno buvo sulaužę jungąir nutraukę ryšius.

6. Todėl miškų liūtas juos plėšo,tyrų vilkas juos pjauna,ir leopardas sėlina aplink jų miestus ir visus,kurie tik iš jų išeina, sudrasko į gabalus.Gausūs buvo jų nusikaltimai,nesuskaičiuojami jų atsimetimai.

7. „Kodėl turėčiau visa tai tau atleisti?Tavo vaikai mane palikoir prisiekinėjo stabais, nors jie ne Dievas.Pasotinau juos, bet jie svetimavo,į kekšės namus grūdosi.

8. Eržilai jie, nusipenėję ir gašlūs;kiekvienas žvengia dėl savo artimo žmonos.

9. Kaip už tai jų nebausti? –tai VIEŠPATIES žodis. –Kaip tokiai tautai nekeršyti?“

10. Kopkite į jos vynmedžių lysves atšlaitėseir nuniokiokite jas! Tik nesunaikinkite visiškai!Nugenėkite nukarusias šakas,nes jos nepriklauso VIEŠPAČIUI.

11. „Ak, su manimi abeji elgėsi labai neištikimai –ir Izraelio, ir Judo namai“, – tai VIEŠPATIES žodis.

12. Jie VIEŠPATIES išsigynė, sakydami:„Jo nė būti nėra!Neištiks mūsų jokia nelaimė,nematysime nei kalavijo, nei bado.

13. Pranašai tik vėjų vaikosi;jų kalba – ne žodis iš Dievo.Teištinka jų grasinimai juos pačius!“

14. Todėl taip kalba VIEŠPATS, Galybių Dievas:„Kadangi jie tai pareiškė,štai paversiu savo žodžius tavo lūpose ugnimi.Ši tauta – malkų krūva,kurią suris ugnis!

15. Žiūrėkit! Aš pakeliu prieš jus tautą iš toli,Izraelio namai! – tai VIEŠPATIES žodis. –Tvirtą tautą,ilgaamžę tautą,tautą, kurios kalbos nemokiir nesupranti, ką jie sako.

16. Jų strėlinės – kaip atviros kapų duobės,visi jie – šaunūs kovotojai.

Jeremijo 5