22. Argi neturėtumėte manęs garbinti, –tai VIEŠPATIES žodis, –argi neturėtumėte drebėti prieš mane?Juk aš padariau smėlį jūros siena,amžina riba, kurios jai peržengti nevalia.Nors ji ir ūžauja, bet veltui,nors jos bangos ir riaumoja, bet ant ribos turi lūžti.
23. Maištingą ir neklusnią širdį turi ši tauta;ji nusigręžė nuo kelio ir nuėjo sau.
24. Nepagalvojo širdimi:‹Garbinkime VIEŠPATĮ, savo Dievą,kuris duoda mums lietus –ankstyvuosius ir vėlyvuosius atėjus metui,kuris palaiko mūsų labui pjūties savaičių seką›.
25. Jūsų kaltės suardė šią seką,jūsų nuodėmės nukreipė jus nuo kelio į palaimą.