22. Žiūrėk! Visos moterys, likusios Judo karaliaus rūmuose, bus varomos pas Babilono karaliaus didžiūnus. Eidamos jos kalbės:‘Suvedžiojo tave, įveikė tavetavo ištikimieji bičiuliai!Dabar, kai tavo kojos įklimpo į liūną,jie sėlina šalin’.
23. Ir visos tavo žmonos, ir visi tavo vaikai bus išvaryti pas chaldėjus. Nė tu pats neištrūksi iš jų rankų ir būsi Babilono karaliaus sugautas. O šis miestas bus sunaikintas ugnimi“.
24. Tada Zedekijas tarė Jeremijui: „Neprasitark niekam apie šį pokalbį, jeigu nenori mirti!
25. O jei didžiūnai išgirstų, kad aš kalbėjausi su tavimi, ateitų ir klaustų: ‘Prašom pasakyti, ką tu kalbėjai karaliui. Neslėpk nuo mūsų, antraip užmušime tave!’ – arba: ‘Ką tau pasakė karalius?’ –
26. atsakyk jiems: ‘Maldavau karalių, kad nebesiųstų manęs atgal į Jehonatano namus numirti’“.
27. Iš tikrųjų pas Jeremiją atėjo visi didžiūnai, tardė jį, o jis atsakė jiems taip, kaip karalius buvo įsakęs. Jie liovėsi jį tardę, nes pokalbio niekas nebuvo nugirdęs.
28. O Jeremijas pasiliko sargybos kiemo būste ligi tos dienos, kai Jeruzalė buvo paimta. O štai kaip Jeruzalė buvo paimta.