15. Tomis dienomis, atėjus laikui, atželdinsiu Dovydui teisumo atžalą. Jis įvykdys krašte teisingumą ir teisumą.
16. Tomis dienomis Judas bus išgelbėtas ir Jeruzalė gyvens saugiai. Štai vardas, kuriuo ji bus vadinama: ‘VIEŠPATS yra mūsų teisumas’“.
17. Taip kalba VIEŠPATS: „Dovydui niekada nepritrūks įpėdinio Izraelio namų soste,
18. ir kunigams iš levitų niekada nepritrūks mano tarnyboje įpėdinių, idant aukotų deginamąsias aukas, degintų javų atnašas ir kasdien skerdžiamąsias aukas“.
19. Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis:
20. „Taip kalba VIEŠPATS. Jei kas iš jūsų galėtų sulaužyti mano sandorą su diena ir mano sandorą su naktimi taip, kad diena ir naktis nebeateitų joms skirtu laiku,
21. tai ir mano sandora su Dovydu galėtų būti sulaužyta, kad jis neturėtų sūnaus, valdančio jo soste, ir sandora su mano tarnais, levitų kunigais.
22. Kaip nesuskaičiuojamos dangaus skliauto Galybės ir nepaseikėjamas pajūrio smėlis, taip aš padauginsiu savo tarno Dovydo palikuonis ir man tarnaujančius levitus“.
23. Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis:
24. „Taip kalba VIEŠPATS. Argi nepastebėjai, ką šie žmonės sako: ‘Abidvi šeimos, kurias VIEŠPATS išsirinko, dabar jo atmestos’, – ir kaip jie niekina mano tautą, tarsi jų akyse ji nebebūtų tauta?“