6. Pašhūrai, tu ir visi tavo namiškiai eisite į tremtį! Keliausi į Babiloną, ten ir mirsi, ten būsi palaidotas tu ir visi tavo artimieji, nes pranašavai jiems melagingai“.
7. Tu mane suviliojai, VIEŠPATIE,ir aš leidausi suviliojamas.Tu buvai stipresnis už maneir nugalėjai.Aš nuolat traukiamas per dantį,kiekvienas šaiposi iš manęs.
8. Kalbėdamas, turiu rėkti,turiu šaukti: „Smurtas ir skriauda!“ VIEŠPATIES žodis man atnešėnuolatinę užgaulę ir pajuoką.
9. Bet kai sakau: „Užmiršiu jį!Jo vardu daugiau nebekalbėsiu!“ –Jis būna kaip ugnis,įsiliepsnojusi mano širdyje,užsklęsta mano kūne.Visomis jėgomis stengiuosi jį nuslopinti,bet nepajėgiu.
10. Girdžiu minioje šnabždant: „Siaubas visur!Įskųskite jį! Įskųskime jį!“Juk visi mano bičiuliai laukia,kad žengčiau klaidingą žingsnį:„Galbūt jis įsipainios į pinkles;tada jis bus mūsų rankoseir galėsime jam atsikeršyti!“